Žemaitija (Samogitia)

Vakarų Lietuva, sava tarme ir būdu išsiskirianti iš visų — Europoje paskutinė priėmusi krikštą.

Kilmė

Vardas kilęs nuo „žemai“ — žemumų gyventojai, priešprieša aukštaičiams. Pirmą kartą Žemaitija paminėta 1219 m. Haličo-Voluinės metraštyje, tarp kunigaikščių įvardyti Erdvilas ir Vykintas. Lotyniškuose ir vokiškuose šaltiniuose nuo XV a. kraštas vadintas Samogitia.

Tarmė

Žemaičių tarmė — labiausiai nutolusi nuo bendrinės lietuvių kalbos, skirstoma į šiaurės žemaičius dounininkus ir pietų žemaičius dūnininkus. Rytiniame ir pietiniame pakraščiuose pereinama į vakarų aukštaičių šnektas.

Istorijos lūžiai

1219 m. — pirmasis paminėjimas. 1260 m. žemaičiai laimėjo Durbės mūšį prieš Livonijos ordiną. 1413 m. — Žemaičių krikštas, paskutinis Europoje, o 1417 m. įsteigta Medininkų (Varnių) vyskupija. LDK laikais Žemaičių seniūnija turėjo atskirą statusą su savo institucijomis.

Ką pamatyti

Telšiai — regiono sostinė prie Masčio ežero. Varniai — istorinis vyskupijos centras. Šatrijos ir Medvėgalio piliakalniai, Germanto ir Lūksto ežerai. Gyva Užgavėnių kaukių tradicija — žemaitiškos „lėčynos“ žinomos visoje Lietuvoje.

Šaltiniai: EKGT — Žemaitija